Patiko kolegės Irinos Stešinos tekstas apie atleidimą. Išverčiau jį ir šiek tiek papildžiau. 2025.08.12

Kelios mintys apie atleidimą. Po klientinės sesijos.

Rašau apie tuos atvejus, kai skriaudėjas prašo atleidimo, ir apie tuos, kai jis neprašo arba net nežino, kad įskaudino.

Atleidimas padaro sudėtingus dalykus paprastesniais.
Atleidimas suteikia galimybę kurti tiesioginius, ne manipuliatyvius santykius.
Atleisti – tai reiškia išlaisvinti kitą nuo kaltės. Kai kaltas žmogus gauna atleidimą, jis atsikrato sunkios naštos.

Atleidimas ir teisingumas.
Laimė ir teisingumas ne visada eina koja kojon. Jei viską matuoti teisingumo matais – kas kam kiek skolingas (čia kalbame ne apie pinigus, o apie santykius, gyvenimą) – skaičiuojant galima visai sugriauti santykius. Ar jūs norite teisingumo, ar būti laimingi?

Kartais atleisti padeda teisingumo jausmo atkūrimas – per moralinę ar materialinę žalą atlyginimą. Tai įmanoma tik tuomet, jei galima kalbėtis su skriaudėju.

Atleidimas – tai dovana vieno žmogaus kitam. Tas, kuris atleidžia, tampa morališkai stipresnis. Atleidęs, nebešvaistai savo jėgų nuoskaudai – gali jas nukreipti kūrybai, gyvenimui.

Ypatingas atvejis – negebėjimas atleisti sau.
Kai pagaliau atleidi sau už klaidas, už savo netobulumą, kaltės jausmas palengvėja. Tada lengviau atleisti ir kitam.

Atleidimas nereiškia, kad turi pamiršti, kas įvyko, ar pateisinti skriaudėjo elgesį.
Per atleidimą galiu atrasti ką nors svarbaus apie save, savo gyvenimą.

Atleidimui reikia laiko – tiek suvokti, tiek panorėti atleisti. Atleidimas – tai ne vienkartinis veiksmas, o procesas, kuris užtrunka ir reikalauja pastangų.

Ne visada įmanoma atleisti. Ir ne visiems dalykams.

Kam atleisti?
Atleidimas išlaisvina žmogų. Jis suteikia būties lengvumą, pilnatvę. Sieloje apsigyvena ramybė.

Nepakanta ar nuoskauda ardo žmogų iš vidaus. Ji atima daug jėgų, energijos, gyvenimo laiko.
Jeigu žmogus ilgai ir giliai įsižeidęs, jis perduoda šią nuoskaudą vaikams, anūkams. Tada jų gyvenime ima kartotis sunkios istorijos – nesusiklosto santykiai, lyg kažkas trukdo. Nuoskauda atsiliepia per kartas.

Kas padeda atleisti?

• Suvokimas, kad gyvendamas su nuoskauda tarsi gyveni šalia gyvenimo. Kankiniesi pats.
• Nuovargis nuo savos nuoskaudos, nuo artumo stokos su brangiu žmogumi.
• Baimė nespėti atleisti iki savo ar kito žmogaus gyvenimo pabaigos.
• Suvokimas, kad gyvenimas – tai galimybė klysti tiek pačiam, tiek kitam. Atleisdamas – pradedu gyvenimą nuo naujo puslapio.
• Lūkestis, kad skriaudėjas pagaliau supras, ką padarė, atsiprašys – tai sukausto, atima tavo laisvę. Atleisti – tai laisvos valios aktas. Aš atleidžiu, kam noriu ir kada noriu.
• Supratimas, kad skriaudėjas galbūt nuoširdžiai nežino, ką daro. Gal ir dabar vis dar klysta.
• Troškimas gyventi pilnatviškai.
• Maldos praktika.
• Terapija. Į terapiją galima ateiti, kai nebesusitvarkai su savimi, kai slegia kaltė, bejėgiškumas, kai skaudi nuoskauda viduje neleidžia gyventi ir kvėpuoti pilna krūtine.

René Magritte (1898-1967) Belgian
“The meaning of night” 1927
Oil on canvas, 139 x 105 cm.
Menil Collection, Houston, TX, US