Lietuviškai

 

По-русски
Konsultacijos
internetu

26

2016.09
Straipsnis

Mintis apie asmeninę (egzistencinę) krizę 3

Mintis apie asmeninę (egzistencinę) krizę 3 - pratesimas

 

Viena iš naikinimo ir kūrimo būsenų ypatybių yra tame, kad, esant vienoje iš jų, kita lieka užslėpta. Tai nereiškia, kad jos nėra; tai reiškia, kad mes galime nepastebėti jos. Kita ypatybė – kiekvieno proceso dėsningumo buvimas – tiek naikinimo, tiek ir kūrimo. Kartais tai atrodo neįtikėtinai, bet abu šie procesai rutuliuojasi pagal tam tikrus dėsnius ir visi įvykiai juose logiškai susiję vieni su kitais. Problema ta, kad esant, pavyzdžiui, naikinimo proceso viduje, klientui sunku tai pamatyti, ir tik pereinant jį ir apmąstant, jis gali suprasti, kad įgijo dar ir pozityvią patirtį, nežiūrint į tai, kad krizės metu jo išgyvenimai buvo neigiami, be jokios prasmės ir absoliučiai nesusieidavo į vieną siužetą.

Dėl mūsų gyvenimo suvokimo kūrimo procesas mus vilioja labiau, todėl mes geriau žinome jo stipriąsias puses. Naikinimo laikotarpis yra susijęs su skausmu, kas verčia žmones kurti daugybę apsaugų, kad jo išvengti, taip pat apeiti kitų žmonių, esančių šioje būsenoje, išgyvenimus. Tačiau, kaip rašo E. Jomans, „supratingas ir pagarbus požiūris į naikinimo procesą kaip į būtiną asmeninio ir socialinio vystymosi laikotarpį – tai dovana, kurią mes galime pateikti patys sau, mūsų šeimoms ir mūsų pacientams, jeigu iš tikrųjų išmoksime matyti destruktyvų vystymo etapą [7, psl. 117]. Naikinimas – tai dovana, nes ji turi savyje dar ir nepasireikštą kūrimą ir mūsų, kaip psichologo, vaidmuo žinoti tai ir stengtis matyti tai, kas dar yra užslėpta. Pasak Ram Dass, „juk kažkas jumyse miršta, kai jus ištveriate nepakeliama. Ir tik toje tamsioje sielos naktyje jus galite paruošti save tam, kad matytumėte taip, kaip mato Dievas, ir mylėtumėte taip, kaip myli Dievas“ [cit. pagal 7, psl. 115].

Šiuo atveju galima prisiminti gerai žinomą pasakėčią apie tai, kaip žmogus pateko į dangų ir pasakoja Dievui apie savo gyvenimą. „Dėkoju Tau už pagalbą, kurią Tu suteikei man“, – sako jis, apžvelgia apačioje besidriekiantį pasaulį ir mato dvi pėdsakų poras tose vietose, kur jis ir Dievas ėjo vienas šalia kito. Bet štai jis prisimena niūrius savo gyvenimo laikus, ir vėl žiūri į apačią ir pastebi tik vieną pėdsakų porą. „Bet kur Tu buvai, – klausia jis, – kai man labiausiai Tavęs reikėjo? Juk smėlyje tik viena pėdsakų pora.“ Ir Dievas atsako: „Būtent tada aš nešiau tave ant rankų“. Ta pasakėčia pasakoja apie tai, kad naikinimo procesas gali mus taip pat stipriai palaikyti, kaip ir kūrimo procesas, jei mes leisime sau tai pamatyti, nes šie du procesai – esmė viena.

Apibendrinant, galima pasakyti, kad krizė – tai buvimo kokone laikotarpis, kartais visiškoje tamsoje ir vienatvėje, vienumoje su savo baimėmis, nusivylimu ir skausmu. Tai atsisveikinimo, liūdesio ir atstūmimo laikas; nesibaigiančių klausimų ir begalinio nesupratingumo laikas. Tai ieškojimo laikas tos siauros ribos, kuri atskiria nuolankumą ir nugalėjimą, valią gyvenimui ir beviltiškumą, kliūtis ir apdovanojimą, judėjimą į priekį ir tylią ramybę. Tai laikas, kuris sustiprina mūsų dvasią tikėjimu ir atveria širdį meilei; laikas, leidžiantis mokytis suprasti ir priimti gyvenimo kintamumą ir patį gyvenimą. Krizė – tai laikas, kuris suteikia galimybę vikšrui rinktis: pasiduoti tamsos ir nežinomybės baimei arba pavirsti drugeliu.

PS
Psichologai  priimame šią idėją kaip pagrindą dirbant su krize, bet tuo pat metu  suprantame, kad žmonės, kurie kreipiasi dėl psichologinės pagalbos, gali turėti kitą supratimą apie tai, kas su jais vyksta. Be to, kiekvienas iš jų turi pasirinkimo laisvę ir jie yra laisvi priimant sprendimus, kurie mūsų požiūriu gali būti klaidingi, apgailėtini, liūdni ir net tragiški. Savo laiku K. G. Jungas pastebėjo, „...žmogaus likimas dažnai priklauso nuo išgyvenamos transformacijos“ [11, psl. 126].  Ne  visi žmonės turi kantrybės, jėgų ir tikėjimo tam, kad krizė padėtų jiems „pavirsti drugeliu“. Iš dalies tai tampa ir mūsų skausmu, nes „...niekada neklausk, kam skamba varpai“. Šiuo atveju padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų, ne tik ateinantis pagalbos, bet ir teikiantis ją, atlieka savo darbą. Ir tai yra mūsų laisvė. Bet tuo pat metu kiekvienas iš mūsų atsako tik už savo veiklą. Ir tai yra mūsų atsakomybė – gili, nedali ir nenykstanti.

Viktorija Gončarova,

Psichologė - konsultantė

Naujienų prenumerata

Prenumeruokite naujienas apie artimiausius renginius ir straipsnius psichologijos tema

Psichologija: psichologo paslaugos, psichologo konsultacijos, meno terapija, šeimos psichologas, šeimos psichologija, psichologinė konsultacija, šeimyninis išdėliojimas, kansteliacija, Berto Hellingerio metodas, psichologo konsultacijos Klaipėdoje, psichologinė pagalba, psichologo konsultacijos, psichologas Klaipėdoje, vaikų psichologija, šeimos psichologija, psichologinė pagalba, koučingas, vadybos seminarai.

Psichologė Viktorija Gončarova, Liepų gatvė 3-1, Klaipėda. Tel. +370 611 39950 E-mail: konsultavimas@psichologija.net

Svetainę prižiūri: Seo paslaugos