Lietuviškai

 

По-русски
Konsultacijos
internetu

24

2015.09
Naujiena

Liga – psichologinės būsenos pasekmė?

Liga – psichologinės būsenos pasekmė?


Interviu spausdinasi moters žurnale „Prie kavos“.
Sunegalavus skubama registruotis vizito pas gydytoją arba bėgama pirkti vaistų. Tačiau, anot psichologės konsultantės Viktorijos Gončarovos, pamirštama, kad ligą gali prišaukti pačių žmonių mintys ar nuolat užgniaužiamos emocijos. Pašnekovė tikina, kad neretai galima pasveikti be vaistų, ir pataria, kaip išvengti vidinių būsenų, žalojančių sveikatą ir kenkiančių gyvenimo kokybei.

Tiesa, kad ligas gali prišaukti mintys?
Kai kurioms ligoms iš tiesų būna tam tikrų psichologinių priežasčių. Minčių įtaka kūnui ir ligoms rastis, be abejo, egzistuoja ir yra tikrai didelė. Tačiau nereikia tvirtai teigti, kad dėl visų negalavimų kalta psichologinė būklė, ir atmesti kitas priežastis, sukeliančias ligas: gyvenimo būdą, aplinkos sąlygas ir t. t.

Kas yra psichosomatinės ligos?
Psichosomatinėmis (lot. psyche – psichika, soma – kūnas) ligomis vadinami tie organų ir organizmo sistemų pažeidimai, kurie atsiranda ar paūmėja dėl psichologinių veiksnių. Iš tiesų kai kurias ligas sukelia tam tikros psichosomatinės priežastys. Pvz., nenoras ko nors matyti savo aplinkoje gali lemti regėjimo sutrikimus, perdėtas dirglumas – odos ligas, slopinama agresija – kaulų trapumą ir t. t. Štai kodėl psichoterapija galima išgydyti astmą ir alergiją, daugelį skrandžio ir žarnyno ligų, netgi nevaisingumą ir daugybę kitų negalavimų.
Galiu pateikti pavyzdžių iš savo praktikos. Maždaug prieš 8 m. konsultavau vyrą, kuris jautė psichoemocinį nestabilumą ir nuolatinę baimę. Kartu mokėmės valdyti emocijas. Pacientas prasitarė, kad turi rimtų inkstų sutrikimų ir ateityje jo laukia operacija. Pasiūliau jam praktikuoti vadinamąjį vidinės šypsenos metodą. Tai viena iš meditatyvinių praktikų, kai mintimis tarsi pereinama per visus organus. Taigi šis vyras kartą ar net kelis kartus per dieną įsivaizduodavo, kad jo inkstams viskas gerai, kad jie sveiki. Bene po metų jis apsilankė pas gydytojus suplanuoti operacijos. Medikai labai stebėjosi, nes paciento inkstų funkcija buvo visiškai gera. Štai puikus įrodymas, kad minčių galia egzistuoja (šypsosi).
Kita pacientė, kuriai buvo jau per 40 m., labai troško pastoti. Jai buvo atlikta miomos šalinimo operacija, t. y. pašalinta dalis gimdos. Drauge bandėme šalinti psichologinius trukdžius, ji stengėsi sutvirtėti emociškai. Ginekologinė operacija buvo atlikta liepą, o lapkritį moteris pastojo. Jai labai pasisekė, kad gydanti ginekologė ją labai palaikė. Užtat kitas gydytojas, kuris darė tyrimus, klausė, ar ji nebijo lauktis vaikelio, juk jai taip neseniai pašalinta mioma. Neva mažylis besimuistydamas gali pramušti randą. Pacientė pasakojo, kad dar gulėdama to gydytojo kabinete aiškiai suvokė, jog jis ją išbalansuoja. Mes ir toliau bendravome. Sakiau jai, esą reikia nusiteikti, kad viskas bus gerai. Nors šiai moteriai teko daryti cezario pjūvį, tačiau vaikelis gimė visiškai sveikas. Manau, šiuo atveju taip pat suveikė minčių galia, nors kai kurie gydytojai abejojo, ar viskas pasiseks. Deja, abejodami šią moterį labai žeidė savo komentarais.

Galbūt kai kuriems gydytojams taip pat vertėtų susipažinti su psichologinėmis ligų priežastimis ir psichosomatiniais sutrikimais?
Manau, kad turėti apie tai žinių reikėtų visiems. Kita vertus, suprantu ir gydytojus, nes jų darbas labai sudėtingas. Juos slegia milžiniška atsakomybė ir pacientų eilė už durų, atrodo, netrumpėja. Kartais ir patys žmonės įtiki, kad jiems padės tik gydytojas ir vaistai, o patys nieko nedaro.

Sakoma, kad psichologinės priežastys neretai lemia skausmą, ypač skrandžio ar pilvo. Tai tiesa?
Kartais skausmą iš tiesų lemia psichologinės priežastys. Skrandį ar pilvą gali skaudėti dėl to, kad pirmiausia organizmo stresą pajaučia būtent žarnynas. Ne veltui žmonės sako, kad nuo baimės ir nervinės įtampos paleidžia vidurius. Dažnai psichologinio pagrindo pilvo skausmas kankina mažus vaikus. Toks skausmas labai būdingas ir moterims, nes jos linkusios nutylėti ir ilgai nešioti nuoskaudas. Būtent dėl šios priežasties ne vieną vyresnę nei 30 m. moterį ima kankinti vidurių užkietėjimas.

Taigi fiziniai negalavimai gali būti susiję su nutylėjimu ar slopinamais jausmais?
Įsivaizduokime pykstantį asmenį. Ne paslaptis, kad pyktis – labai stipri energija. Kai pykstame, viskas viduje tarsi kunkuliuoja. Šią emociją užslopinus, viduje randasi įtampa. Ji ima griauti organizmo veiklą. Kokį organą ji pažeis pirmiausia: kepenis, plaučius, skrandį, širdį ar pan., priklauso nuo paties žmogaus ir jo organizmo.

Ne visuomet yra galimybių pyktį ar kitas stiprias emocijas nuleisti...
Streso metu galimos dvi pagrindinės reakcijos. Viena – labai emocionali, kai asmuo itin aktyviai reaguoja, šaukia, mojuoja rankomis ir t. t. Kita – kai žmogus nieko nepasako, viską išgyvena savyje. Iš tiesų pasitaiko nemažai situacijų, kai tiesiog negali skėsčioti rankomis ir rėkti. Tuomet norint išsikrauti galima konstruktyvia fizine veikla: apsilankyti sporto salėje, pabėgioti, pasivaikščioti ir t. t. Kartais sakoma, kad nors prieš šimtmetį gyvenimas buvo sudėtingesnis, žmonės buvo psichologiškai sveikesni. Tyrėjai to priežastimi laiko būtent fizinį krūvį: reikėjo ganyti gyvulius, ravėti daržus, šveisti namus, kapoti malkas ir pan. Be to, žmonės galbūt dažniau melsdavosi ir taip pasirūpindavo psichologine būkle. Šiuolaikinis žmogus tarsi tampa virtualus, jam labai sunku suvokti, kas jam darosi. Be to, visur rašoma ir skelbiama, kad turime būti pozityvūs, laimingi, jausti tik geras emocijas. Norintiems būti laimingiems ne tik tuomet, kai geras oras, šviečia saulė ir viskas klostosi puikiai, reikia labai daug pastangų. Laimingiems galima būti, kai išmokstama valdyti emocijas. Tuomet pavyksta patiems tvardytis ir valdyti savo gyvenimą.

Ar suvaldžius neigiamas emocijas pavyktų pasveikti?
Suvaldžius emocijas rasis stabilumas, padėsiantis sveikti. Tarkime, kad žmogus yra labai jautrus, nuolat nervinasi, jaučia kaltę. Jis negali pasakyti „ne“, o jei neįgyvendina kieno nors vilčių, labai kenčia. Dėl tokio nuolatinio kaltės jausmo ir graužaties gali atsirasti skrandžio opų. Asmuo, nemokantis žodžio „ne“, gali sakyti: „Aš taip išauklėtas“, – arba: „Aš tiesiog toks esu.“ Taip, akivaizdu, kad jis toks yra, tačiau jis gali ir pasikeisti, jei tik norės. Išmokti suvaldyti emocijas gali kiekvienas. Šiais laikais yra labai daug informacijos, knygų, specialistų, kurie padeda išmokti konstruktyviau ir racionaliau reaguoti į gyvenimą, pradėti tvirčiau elgtis, gebėti reikštis ir t. t.

Taigi teoriškai patiems galima atsikratyti daugelio ligų, jei tik išmokstama sutarti su savimi?
Tai pavyktų padaryti, jei žmogus išmoktų savimi pasirūpinti, o ne vien tik gertų vaistų, kai jam, pvz., ima skaudėti galvą. Reikėtų visada savęs klausti, kokia gali būti konkretaus negalavimo priežastis. Galbūt galvos skausmus lemia pastaruoju metu jaučiama didelė įtampa? O gal prisiimama per daug atsakomybės? Galbūt pasikeitė kai kurios vidinės nuostatos?
Šiais laikais labai paplitusi depresija, emocinis nestabilumas ir kiti panašūs negalavimai. Daugeliui geriausia išeitimi tampa vaistai, padedantys nusiraminti. Įdomu, kad pradėję mokytis valdyti savo emocijas asmenys rankinėje ar kišenėje vis dar nešiojasi vaistų, kad turėtų, jei labai prireiktų. Tačiau kai supranta, kas jiems darosi, išmoksta atpažinti savo būsenas, medikamentus pamiršta. Tai labai pagerina gyvenimo kokybę.

Asmenims, įsitikinusiems, kad ligas sukelia virusai ir bakterijos ar lemia genai, gali būti sunku patikėti, kad visa ko priežastis slypi galvoje...
Genetinis polinkis sirgti tam tikromis ligomis būdingas ir kalbant apie psichosomatines ligas. Jei moters močiutė ir mama buvo ar yra jautrios, tai greičiausiai ir ji pati bus labai jautri. Jautrumas kiekvienai kartai pasireiškia vis smarkiau. Tarkime, močiutei jis apskritai mažai pasireikšdavo, nes ji daug fiziškai dirbdavo. Mama senatvėje iš tiesų yra daug jautresnė. O štai jos dukra itin jautri jau nuo 30–40 m., galbūt net serga depresija. Nuo virusų ar bakterijų taip pat nė vienas neapsaugotas, tačiau ar susirgs, priklauso nuo imuninės sistemos stiprumo. Jos būklę lemia dėmesys sau, emocinis stabilumas, tinkama mityba, fizinis aktyvumas, gebėjimas džiaugtis ir t. t. Viskas yra tarpusavyje susiję, tačiau bendrą situaciją sukuria pats žmogus. Jis gali galvoti: „Toks mano likimas“, – tačiau sakoma, kad žmogus pats sukuria 80–85 % savo likimo, priimdamas tam tikrus sprendimus (arba jų nepriimdamas).

Galima pastebėti, kad nuolat pervargstantys, nemėgstantys savo darbo ar gyvenimo žmonės, susirgę kokia nors virusine ar bakterine infekcija, dažniausiai sveiksta daug lėčiau nei savimi patenkinti asmenys...
Labai geras pastebėjimas. Galbūt nepatenkintiesiems liga – tai proga sustoti, pamąstyti, kur jie eina ir ko nori iš gyvenimo. Tai nieko blogo. Neigiamas rezultatas irgi yra rezultatas.

Kaip gydomos psichosomatinės ligos? Kai kas siūlo ligas gydyti atsisakant tradicinės medicinos siūlomų vaistų, tačiau ar tai nėra pavojinga?
Niekada nereikia griebtis kraštutinumų. Taip galima pakliūti pas apsimetėlį šamaną, kuris nežinia, ar kuo padės. Jeigu gydytojas skiria, vadinasi, vaistai būtini. Juk, pvz., dėl negydomos skrandžio opos gali prasidėti vidinis kraujavimas, galintis sukelti mirtį! Gydytis reikia ir kartu galima ieškoti atsakymų į gyvenimo klausimus, dirbti su savimi. Teko skaityti, kad vienos ligoninės gydytojas pacientams visų pirma siūlydavo paanalizuoti savo elgesį. Paklausti savęs, ką jie įskaudino gyvenime. O galbūt patys laiko nuoskaudų? Gydytojas siūlydavo pradėti nuo atleidimo. Galbūt ne veltui senovėje žmonės susirgę eidavo pas kunigėlį. Klausdavo, už ką Dievas nubaudė, analizuodavo savo gyvenimą, ieškodavo ramybės. Kai analizuojama psichologinė būklė ir savos emocijos, fizinį sveikimo procesą lydi dvasinė ramybė, o šie du dalykai vienas kitą sustiprina.

Naujienų prenumerata

Prenumeruokite naujienas apie artimiausius renginius ir straipsnius psichologijos tema

Renginiai ir seminarai

Kviečiame Jus į praktinius mokymus „PASITIKĖJIMAS SAVIMI“
Kviečiame Jus į praktinius mokymus PASITIKĖJIMAS SAVIMI

 

Kviečiame Jus į praktinius mokymus „PASITIKĖJIMAS SAVIMI“

Psichologija: psichologo paslaugos, psichologo konsultacijos, meno terapija, šeimos psichologas, šeimos psichologija, psichologinė konsultacija, šeimyninis išdėliojimas, kansteliacija, Berto Hellingerio metodas, psichologo konsultacijos Klaipėdoje, psichologinė pagalba, psichologo konsultacijos, psichologas Klaipėdoje, vaikų psichologija, šeimos psichologija, psichologinė pagalba, koučingas, vadybos seminarai.

Psichologė Viktorija Gončarova, Liepų g. 3 - 1, Klaipėda. Tel. +370 611 39950 E-mail: konsultavimas@psichologija.net

Svetainę prižiūri: Seo paslaugos