Lietuviškai

 

По-русски
Konsultacijos
internetu

09

2012.10
Straipsnis

Kas slypi šeimos sistemoje

 

Kas mes? Kokie mes? Kodėl kartais neišeina tapti turtingu, mylimu, pasiekti norimo tikslo? Kodėl kartojasi gyvenime vienos ir tos pačios situacijos, tarytum mes mokinamės tą pačią pamoką?

Į šiuos ir daugybę kitų klausimų bando atsakyti mokslas apie kilmę, giminę, kartą.

Ir apie tai, kas tai per mokslas, interviu su Tarptautinės šeimos kilmės kultūros mokyklos organizatoriumi, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos šeimos teisės ekspertu Larisa Dokučaeva ir Valerijumi Dokučaevu, kilmės Akademijos prezidentu.

Nerimą keliantis netekties laukimas

– Larisa Nikolajevna, kas yra mokslas apie kilmę ir kiek jis mums reikalingas?

– Tai mokslas apie kilmės vystymosi dėsnius. Ištyrus mūsų protėvių istoriją, labai tikėtina, kad mes galim nusakyti jūsų vaikų, anūkų ir proanūkių ateitį. Giminę mes ištyrinėjame, kaip didelę iš vienos kartos grupę žmonių, kurie susiję kraujo giminyste, paveldėta atmintim ir gana pastoviu elgsenos stereotipu. Mokslas apie kilmę atsako į daugelį klausimų ir tuo padeda žmonėms. Štai, tarkim, pas mus, Jekaterinburge, ir pas jus, Astane, labai daug šeimų praeityje patyrė išbuožinimą, represijas. Visa tai, atrodo, praeityje. O ne! Atmintis „dirba“ iki šiol, ir pačiu aikštingu būdu.

Tiriant Sverdlovsko srities gyventojus, žmogaus Akademija “ЛАНИД” (Jekaterinburgas) išsiaiškino, kad represuotų ir žuvusių kare palikuoniai sudaro 90 procentų visų besikreipiančių dėl psichologinės pagalbos. Kaip parodė mokslininkų stebėjimo rezultatai, šie žmonės turi eilę charakterio ypatybių, kurios trukdo jiems gyventi visavertį gyvenimą. Pavyzdžiui, anūkų ir proanūkių gyvenime pastebėtas judėjimo link tikslo nutraukimas.

Pateiksiu pavyzdį. Žymus, žinomas vadybininkas Jekaterinburge. Dirba puikiai, bet koks projektas jam įkandamas. Bet kai tik darbas užbaigtas, jis iš karto konfliktuoja su firmos šeimininku ir išeina. Paruošia sekantį projektą, o rezultatas vienas – vadybininkas kiekvieną kartą trenkia durimis. Dublis po dublio, vienas ir tas pats.

Kai mes pradėjome analizuoti jo giminės vystymosi dėsnius, paaiškėjo, kad visi keturi jo proseneliai buvo išbuožinti. Prosenelis iš tėvo pusės su savo sūnumis išėjo į miškus su ginklu rankose. Senelis ir jo broliai tapo nusikaltėliais, tėvas nusižudė. Ir palikuonis paveldėjo polinkį į konfrontaciją su bet kokia valdžia, į agresiją ir pasitraukimą – kaip išeities iš bet kokios konfliktinės situacijos būdą.

Represuotų ir išbuožintų palikuoniams būdinga gyventi nerimą keliančiame netekties laukime. Tai yra, mes ir toliau išgyvename savyje jau išgyventą mūsų seneliais. Anūkų – proanūkių elgesyje ryškiai pastebima tendencija į nemotyvuotą pasitraukimą: iš šeimos, iš verslo, net gi iš gyvenimo.

– Ir ilgai žmonės moka už savo protėvių elgesį?

– Keletą kartų. Tiek religiniai šaltiniai, tiek mūsų mokslas įvardija keturias kartas. Ketvirtoje kartoje įvyksta paveldėtų elgesio modelių transformacija, juk per tą laiką keletas kartų susiėjo, ir kiekviena įneša savo.

Šiandiena svarbu nustatyti, ką aš galiu pakeisti savo likime ir savo kartos likime? Kaip įrodo mūsų daugiametė praktika – tai įmanoma!

Iki septintos kartos

Beje, mūsų metodika padėjo bevaikėms šeimoms turėti vaikų.

– O kaip tai, Larisa Nikolajevna?

– Tipinis atvejis: abu sutuoktiniai pagal medicinos rodiklius sveiki, bet vaikų nėra. Ieškome priežastį kartos istorijoje. Pavyzdžiui, jeigu giminėje dažnai miršdavo vaikai, tai pas palikuonius pasąmonės lygmenyje išvystyta baimė turėti vaikų. Kai jie supras tikrąją priežastį, išdirbs ją, tai ir vaikai atsiras.

– O gyvenimo partnerio pasirinkimą taip pat galima paaiškinti per jūsų mokslo prizmę?

– Taip, ir čia kartos mokslui yra ką pasakyti. Į konsultaciją atėjo jauna moteris. Du vyrai jai pasiūlė tuoktis, pasiūlė savo ranką ir širdį. Klausia, ką pasirinkti. Atrodo, nerimtas atvejis, o pasižiūrėkite, kokie rimti dalykai išaiškėjo. Mes pasižiūrėjome, kaip tekėdavo motina ir senelė. Senelė turėjo mylimą vyrą, bet ištekėjo už kito. Mamos situacija pasikartojo, ir ji taip pat ištekėjo už nemylimo. Pas palikuonius, kaip aš supratau, susiformavo nesąmoninga psichologinė nuostata, kad mylimas vyras negali būti sutuoktiniu. Mes paprašėme moters apibrėžti, ką jai reiškia vyras, o ką – sutuoktinis. Kaip ji nustebo, kai pasirodė, kad jai vyras, ypač mylimas – tai ne sutuoktinis, o sutuoktinis – tai ne vyras. Šios dvi sąvokos prasilenkė jos sąmonėje. Ir reikėjo jai padėti sujungti jas, sukurti naują vaizdą, naują supratimą, kad mylimas vyras gali būti sutuoktiniu. Taip mūsų poelgiai turi įtakos kitų kartų poelgiams.

Naujienų prenumerata

Prenumeruokite naujienas apie artimiausius renginius ir straipsnius psichologijos tema

Psichologija: psichologo paslaugos, psichologo konsultacijos, meno terapija, šeimos psichologas, šeimos psichologija, psichologinė konsultacija, šeimyninis išdėliojimas, kansteliacija, Berto Hellingerio metodas, psichologo konsultacijos Klaipėdoje, psichologinė pagalba, psichologo konsultacijos, psichologas Klaipėdoje, vaikų psichologija, šeimos psichologija, psichologinė pagalba, koučingas, vadybos seminarai.

Psichologė Viktorija Gončarova, Liepų gatvė 3-1, Klaipėda. Tel. +370 611 39950 E-mail: konsultavimas@psichologija.net

Svetainę prižiūri: Seo paslaugos