Dažnai manęs klausia – kam žmonės eina pas tave į terapiją? Pabandysiu paprastai ir be sudėtingumo paaiškinti, kam kreipiamasi į terapiją.2025.06.04

Norint pradėti terapiją, visiškai pakanka domėtis savimi.

Tačiau yra situacijų, kai psichoterapeuto pagalba tampa reikalinga beveik kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, charakterio ar lyties:

• Kai jauti, kad negali susitvarkyti, kai tau sunku daryti tai, kas kitiems atrodo lengva. Pavyzdžiui, negali atsisakyti paskolinti pinigų, negali pradėti pokalbio su nepažįstamu žmogumi arba negali priimti sprendimų be pasitarimo. Priežastys gali būti nedidelės, bet tau jos gana rimtos. Jos daro įtaką tavo gyvenimui, verčia jį keistis.
• Nerimas. Kai nerimas nebe mobilizuoja, o paralyžiuoja. Kai nuolat abejoji, nerimauji dėl visko ir negali imtis reikiamų veiksmų.
• Nuolatinė prasta nuotaika, viskas aplink nervina, ryte nebeturi jėgų keltis iš lovos, anksčiau mėgti pomėgiai nustojo teikti malonumą, gyvenimas atrodo sunkus ir beprasmis. Šiais laikais net moksleiviai žino žodį „depresija“.
• Kai sunku rasti bendrą kalbą – santykiai poroje, šeimoje, su vaikais, su tėvais nėra kuriami. Kai nesupranti kito žmogaus, jautiesi neišgirstas, kai santykiai tampa problema ar skandalu. Kai poroje kyla problemų seksualinėje srityje.
• Kai norite užaugti, patirti separaciją nuo tėvų (arba nuo suaugusių vaikų). Kai supranti, kad reikia gyventi savo gyvenimą pagal savo, o ne tėvų taisykles, ir esi pasiruošęs (arba nori būti pasiruošęs) prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
• Trauminė patirtis. Nesvarbu, kiek laiko praėjo. Jei buvo koks nors įvykis ar susitikimas, jei ką nors matėte ar girdėjote, ir tai trukdo jūsų gyvenimui, tai yra priežastis kreiptis į psichoterapeutą.
• Sielvarto patirtis. Būna labai sunku susidoroti su mylimo žmogaus išėjimu ar kitu praradimu. Jums tikrai reikia pagalbos, jei net ir po kurio laiko gyvenate ūmaus skausmo būsenoje ar jaučiatės perdegę iki galo.
• Priklausomybė nuo meilės, emocijų, žaidimų, maisto, darboholizmo. Jei patenkate į kieno nors įtaką, ir ši priklausomybė atima iš jūsų laisvę, orumą, pasirinkimą – tai jau ne situacinė, o psichologinė problema.
• Žema savivertė. Visi patiria nesėkmių, klaidų, būna dienų, kai pats savęs nemėgsti, vertini žemai („būna dienų, kai pasiduodi...“). Bet jei nuolat nemėgsti savęs, tai yra priežastis ieškoti psichologinės pagalbos.
• Kūno ligos, negalavimai, jei pastebite, kad, pavyzdžiui, jūsų opa jautriai reaguoja į santykius su kolegomis ar viršininku. Arba dažnai sergate peršalimu, o vaistai nepadeda. Arba jaučiate skausmą, o gydytojai negali rasti priežasties. Priežastis gali būti psichologinė.
• Amžiaus krizės. Kai kuriems žmonėms sunku pereiti į kitą amžiaus etapą. Nenori jaustis vyresniu žmogumi, nori išlikti jaunu. Perėjimas į kitą amžių reikalauja prisitaikymo, vidinių pokyčių, atradimo, kad seni įpročiai, atramos, prasmės nebeveikia ir reikia naujų.
• Sunki jūsų ar artimo žmogaus liga. Jūsų pačių išteklių, drąsos, kantrybės gali nepakakti. Nenorite apie tai kalbėti su draugais ar artimaisiais. Reikia daug palaikymo ir atskyrimo.
• Egzistencinės krizės: gyvenimo beprasmybės, vienatvės, mirties baimės patyrimas, naujos gyvenimo prasmės ieškojimas, palaikymas.
• Dideli gyvenimo pokyčiai: emigracija, santuoka, naujas darbas. Prisitaikymas prie netikrumo, naujumo.
• Psichinė higiena. Žmogus eina į terapiją, kad išlaikytų savo psichinę sveikatą, kad būtų išgirstas ir pastebėtas, kad šiame greitame, nuolatinių pokyčių ir karų amžiuje neišprotėtų.
• Pastaruoju metu žmonės ateina patvirtinti savo normalumo.

Jūs pats nusprendžiate, ar eiti į terapiją, ar ne. Tai jūsų savanoriškas sprendimas, jūsų pasirinkimas, kuris, mano nuomone, yra puikus.