Lietuviškai

 

По-русски
Konsultacijos
internetu

07

2020.09
Naujiena

Nerimas gali signalizuoti ir apie ligą

Genovaitė Privedienė

Artėjantis ruduo atneša ne tik rūpesčius, naujus planus ir darbus, bet ir liūdesį, kartais nerimą. Gerai, jei nerimą suvaldome – jis padeda mums įveikti iškylančias kliūtis, mobilizuoja vidines jėgas iššūkiams įveikti. Tačiau kartais nerimas išauga tiek, kad vieną gražią dieną nebesuprantame, nuo ko jis prasidėjo. Ar pažįstamos būsenos?..

Įtampos ir grėsmės pojūtis

Gydytoja psichiatrė Niolė Goštautaitė Midttun paaiškina, kad nerimas – nemalonus pojūtis, kurio gyvenime neišvengs absoliuti dauguma žmonių.  Tai daugeliui pažįstamas, nors ir sunkiai apibūdinamas įtampos ir grėsmės pojūtis dėl to, kas gali nutikti.

„Šis pojūtis – normali žmogiškos būties dalis. Nerimu žmogus reaguoja į realybę, kurioje niekada negalime būti visiškai tikri dėl ateities, kurioje nuolatos gresia pokyčiai, nesėkmės ir netektys. Net ir patarlė yra: žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Ateities neapibrėžtumas, gresiančios problemos ir nemalonumai, o kai kada net ir teigiami, bet dideli pokyčiai, kelia susirūpinimą ir įtampą“, - sako psichiatrė.

Turi ir teigiamą poveikį

Nors nerimo pojūtis nemalonus, jis gali turėti ir teigiamą poveikį – atkreipia dėmesį į tai, kas mums svarbu, gali motyvuoti, paskatinti veikti ir aktyviai keisti aplinkybes, kuriose atsidūrėme, - paaiškina N. Goštautaitė Midttun ir pateikia pavydį: nerimaujančiam dėl baigiamojo egzamino moksleiviui gali būti lengviau likti prie knygų, kai draugai išeina linksmintis, taip užsitikrinant geresnį pažymį.

Pasak N.Goštautaitės-Midttun, rei-kėtų apgalvoti, ar nerimas nega-li būti fi zinės arba psichikos ligos simptomas. Pasak N.Goštautaitės-Midttun, rei-kėtų apgalvoti, ar nerimas nega-li būti fi zinės arba psichikos ligos simptomas.

Anot jos, normalu yra jausti trumpalaikį nerimą, kuris praeina aplinkybėms pasikeitus palankesne linkme – pavyzdžiui, įstojus į universitetą, išlaikius egzaminą, pasiekus norimą rezultatą.

„Nerimaudamas dažniau pagalvoji apie tam tikrus svarbius dalykus, nes  nerimaujant mūsų dėmesys yra ateityje. Dėl praeities nėra nerimo. Jei nerimaujame – kartu ir pamąstome apie būsimus įvykius, tarsi adaptuojamės, pratiname save prie būsimos situacijos. Šio atveju nerimas - tik signalas, kad reikia pasiruošti, apgalvoti, kad rytoj nebus kaip visada, bus kitaip“, - pritaria psichologė Viktorija Gončarova.

Gali būti ligos simptomas

Kita vertus, nerimas gali išvarginti, trukdyti veikti, paralyžiuoti valią.

„Koks yra medžio, stovinčio ežero pakrantėje, atspindys vandenyje? Ar bangavimas iškreipia medžio atvaizdą? Iškreipia. O kai ežeras lygus, medžio atspindys kitoks, realistiškas. Taip ir su perdėtu, nepagrįstu nerimu – jis iškreipia realybę“, - palygina psichologė V. Gončarova.  Pasak jos, išsikreipus realybei jos nebepastebime, tik jaučiame susirūpinimą. Kai užklumpa nauja situacija, kada reikia ką nors daryti kitaip, priimti sprendimą, nebegalime to padaryti, nes potencija jau išeikvota.

Gydytoja psichiatrė N. Goštautaitė Midttun pataria: jeigu aplinkybėms pasikeitus arba rūpestį keliančiai problemai išsisprendus, nerimas nepraeina, reikėtų pagalvoti, kad nerimas gali būti fizinės arba psichikos ligos simptomas.

Pradžioje  reikėtų pagalvoti apie fizines ligas – nerimas gali būti skydliaukės ligų požymis, atsirasti esant širdies ritmo sutrikimams, padidėjusiam kraujospūdžiui, astmai, gali būti neurologinių ir kitų ligų simptomas, gali atsirasti dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio.

Nerimas dažnai pasireiškia vartojant arba nustojus vartoti alkoholį, tabaką ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas – tai itin dažnas priklausomybės ligų palydovas.

Nerimas gali būti sunkių psichikos ligų arba jų paūmėjimo simptomas, labai dažnai pasitaiko kaip depresijos sindromo dalis, gali rodyti esant vieną iš daugelio nerimo sutrikimų.

Reikia gydytojo konsultacijos

„Jeigu nerimas trukdo – reikia pasitarti su gydytoju,  tikintis nustatyti simptomų priežastį ir pritaikyti gydymą. Nebūtina iškart pradėti nuo psichiatro - ir šeimos gydytojai, ir savivaldybių psichikos sveikatos centrų specialistų komandos tikrai galės suteikti pagalbą“, - sako gydytoja psichiatrė. Šiuo metu ir psichiatrai ir psichologai konsultuoja tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Labai svarbu nustatyti, ar nerimas kyla dėl konkrečios fizinės arba psichikos ligos, nes tada tik gydant pagrindinę ligą pavyks veiksmingai numalšinti ir nerimą. Jeigu ligos nėra – veiksminga gali būti ir psichologo konsultacija, saviugdos užsiėmimai, psichoedukacija, relaksacijos technikos, socialinio gyvenimo stiprinimas, savigalbos literatūra, o kartais tiesiog ilgesnis poilsis arba aplinkos pakeitimas.

Gyvybei nepavojingos, bet nemalonios būklės

Paklausta, ar nerimas gali sukelti kokias liguistas, patologines būsenas, N. Goštautaitė Midttun sako, jog nerimas dažniau signalizuoja apie psichikos arba fizines ligas, o ne jas sukelia.

„Nerimastingumas gali sustiprėti dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių arba vykstant dideliems gyvenimo pokyčiams, bet gali ir rodyti sunkią ligą. Dėl užsitęsusio nerimo ar išorinių veiksnių sukeltos įtampos gali pablogėti sunkios fizinės ligos, bendra sveikatos būklė ir savijauta, tačiau bendrai nerimo sutrikimai nėra pavojingi sveikatai ir gyvybei“, - pažymi psichiatrė.

Pavyzdžiui, panikos sutrikimas, neretai pasireiškiantis staigia ir stipria mirties baime – gyvybei nepavojinga, bet labai nemaloni būklė.  Bėda ir tai, kad paaiškėjus, jog įsivaizduojamą mirtiną būklę, dėl kurios buvo kreiptasi  į ligoninę, sukėlė panikos priepuolis, jaučiama gėda, epizodas priskiriamas „nestabiliai psichikai“ ir slepiamas.

Tuo tarpu veiksmingai gydant visus nerimo sutrikimus, anot gydytojos, galima pasiekti reikšmingo sveikatos,  savijautos ir gyvenimo kokybės pagerėjimo.

Generalizuotas nerimo sutrikimas

Generalizuotas nerimo sutrikimas - tai psichikos sutrikimas, kurio pagrindinis požymis – ilgalaikis, dažnas, nuo išorinių aplinkybių nepriklausantis susirūpinimo, įtampos ir blogos nuojautos pojūtis, kuris sutrikdo įprastą gyvenimą.

„Visa apimantis ir nuolatinis nerimas - tai svarbiausias šio sutrikimo požymis, bet dėl jo kenčiantys pacientai nurodo ir bendrą nervingumą, raumenų įtampą ir skausmą, prakaitavimą, galvos skausmus, širdies plakimą, silpnumą. Dažnai baiminamasi, kad pats asmuo ar kiti jam artimi žmonės susirgs, mirs, jiems nutiks koks nors nelaimingas atsitikimas“, - paaiškina N. Goštautaitė Midttun.

Generalizuoto nerimo sutrikimo priežastys, anot jos, nėra visiems vienodos, tačiau yra žinoma, kad įtakos turi smegenų veiklos sutrikimai – padidėjęs tam tikrų smegenų sričių aktyvumas, neuromediatorių (smegenų veiklą užtikrinančių cheminių junginių) pusiausvyros stoka, paveldimumas, smurtiniai ir trauminiai gyvenimo įvykiai.

Gydytoja pripažįsta, kad daugeliui pacientų, kuriems nustatomas šis sutrikimas, tiksli sutrikimo priežastis taip niekada ir  nepaaiškėja.

„Gydyti šį sutrikimą galima vaistais, pavyzdžiui, antidepresantais, taip pat tikslingai taikant kognityvinę – elgesio psichoterapiją. Geriausių rezultatų pasiekiama taikant kelis metodus ir teikiant pagalbą sprendžiant nepalankias gyvenimo aplinkybes, labiausiai gyvenimą apsunkinančias problemas. Dažniausiai šio sutrikimo gydymui reikia nemažai laiko ir paties paciento įsitraukimo – noro ir gebėjimo suprasti ir keisti savo elgesį, priimti pagalbą“, - pasakoja N. Goštautaitė Midttun.

Ji pataria: žmonės, kenčiantys dėl šio sutrikimo, gali padėti sau padidindami fizinį aktyvumą, daugiau judėdami, mesdami rūkyti ir vartoti alkoholį, atsisakydami kofeino. Naudingos ir įvairios programėlės – pirmoji lietuviška savigalbos  mobili programėlė „Ramu“ padeda įveikti panikos priepuolį, o „Pagalba sau“ padeda stebėti savo emocijas ir stiprina savigalbos įgūdžius.

Svarbu suprasti, kad net ir pagerėjusi savijauta gali pablogėti, tad išmoktus metodus ir gydymą gali tekti taikyti ilgą laiką.

Pataria giliai kvėpuoti

Psichologei V.Gončarovai ne kartą teko konsultuoti klientus, ku-rie skundėsi nerimu.

Psichologei V. Gončarovai ne kartą teko konsultuoti klientus, kurie skundėsi nerimu. Nerimą nebūtina vieniems, galima pasitarti su draugais, ieškoti specia-listų pagalbos.

„Dažnai dėl paviršutiniško kvėpavimo jaučiame nuovargį, mums trūksta energijos. Giliai pakvėpuokime bent kelias minutes. Iš pradžių gali būti sunku, kaip kūnui, ilgai negavusiam fizinio krūvio. Bet gilesnis kvėpavimas, kai įkvepiama pro nosį, o iškvepiama pro burną,  padės nusiraminti“, - rekomenduoja ji.

Nusiraminti padės ir būsimos veiklos planavimas, piešimas, rebusų sprendimas ir bet kokia kita dėmesį sutelkianti veikla, padedanti nukreipti mintis.

Pajutus nerimą specialistės pataria pakeisti pozą, ištempti  ir atpalaiduoti raumenis, nuleisti pečius, nusišypsoti – atlikti veiksmus, kurie būtų priešingi įtampos pojūčiui.  Nerimą nebūtina išgyventi vieniems. Pasitarkite su draugais, ieškokite specialistų pagalbos.

Genovaitė Privedienė

Artėjantis ruduo atneša ne tik rūpesčius, naujus planus ir darbus, bet ir liūdesį, kartais nerimą. Gerai, jei nerimą suvaldome – jis padeda mums įveikti iškylančias kliūtis, mobilizuoja vidines jėgas iššūkiams įveikti. Tačiau kartais nerimas išauga tiek, kad vieną gražią dieną nebesuprantame, nuo ko jis prasidėjo. Ar pažįstamos būsenos?..

Įtampos ir grėsmės pojūtis

Gydytoja psichiatrė Niolė Goštautaitė Midttun paaiškina, kad nerimas – nemalonus pojūtis, kurio gyvenime neišvengs absoliuti dauguma žmonių. Tai daugeliui pažįstamas, nors ir sunkiai apibūdinamas įtampos ir grėsmės pojūtis dėl to, kas gali nutikti.

„Šis pojūtis – normali žmogiškos būties dalis. Nerimu žmogus reaguoja į realybę, kurioje niekada negalime būti visiškai tikri dėl ateities, kurioje nuolatos gresia pokyčiai, nesėkmės ir netektys. Net ir patarlė yra: žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Ateities neapibrėžtumas, gresiančios problemos ir nemalonumai, o kai kada net ir teigiami, bet dideli pokyčiai, kelia susirūpinimą ir įtampą“, - sako psichiatrė.

Turi ir teigiamą poveikį

Nors nerimo pojūtis nemalonus, jis gali turėti ir teigiamą poveikį – atkreipia dėmesį į tai, kas mums svarbu, gali motyvuoti, paskatinti veikti ir aktyviai keisti aplinkybes, kuriose atsidūrėme, - paaiškina N. Goštautaitė Midttun ir pateikia pavydį: nerimaujančiam dėl baigiamojo egzamino moksleiviui gali būti lengviau likti prie knygų, kai draugai išeina linksmintis, taip užsitikrinant geresnį pažymį.

Anot jos, normalu yra jausti trumpalaikį nerimą, kuris praeina aplinkybėms pasikeitus palankesne linkme – pavyzdžiui, įstojus į universitetą, išlaikius egzaminą, pasiekus norimą rezultatą.

„Nerimaudamas dažniau pagalvoji apie tam tikrus svarbius dalykus, nes nerimaujant mūsų dėmesys yra ateityje. Dėl praeities nėra nerimo. Jei nerimaujame – kartu ir pamąstome apie būsimus įvykius, tarsi adaptuojamės, pratiname save prie būsimos situacijos. Šio atveju nerimas - tik signalas, kad reikia pasiruošti, apgalvoti, kad rytoj nebus kaip visada, bus kitaip“, - pritaria psichologė Viktorija Gončarova.

Gali būti ligos simptomas

Kita vertus, nerimas gali išvarginti, trukdyti veikti, paralyžiuoti valią.

„Koks yra medžio, stovinčio ežero pakrantėje, atspindys vandenyje? Ar bangavimas iškreipia medžio atvaizdą? Iškreipia. O kai ežeras lygus, medžio atspindys kitoks, realistiškas. Taip ir su perdėtu, nepagrįstu nerimu – jis iškreipia realybę“, - palygina psichologė V. Gončarova. Pasak jos, išsikreipus realybei jos nebepastebime, tik jaučiame susirūpinimą. Kai užklumpa nauja situacija, kada reikia ką nors daryti kitaip, priimti sprendimą, nebegalime to padaryti, nes potencija jau išeikvota.

Gydytoja psichiatrė N. Goštautaitė Midttun pataria: jeigu aplinkybėms pasikeitus arba rūpestį keliančiai problemai išsisprendus, nerimas nepraeina, reikėtų pagalvoti, kad nerimas gali būti fizinės arba psichikos ligos simptomas.

Pradžioje reikėtų pagalvoti apie fizines ligas – nerimas gali būti skydliaukės ligų požymis, atsirasti esant širdies ritmo sutrikimams, padidėjusiam kraujospūdžiui, astmai, gali būti neurologinių ir kitų ligų simptomas, gali atsirasti dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio.

Nerimas dažnai pasireiškia vartojant arba nustojus vartoti alkoholį, tabaką ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas – tai itin dažnas priklausomybės ligų palydovas.

Nerimas gali būti sunkių psichikos ligų arba jų paūmėjimo simptomas, labai dažnai pasitaiko kaip depresijos sindromo dalis, gali rodyti esant vieną iš daugelio nerimo sutrikimų.

Reikia gydytojo konsultacijos

„Jeigu nerimas trukdo – reikia pasitarti su gydytoju, tikintis nustatyti simptomų priežastį ir pritaikyti gydymą. Nebūtina iškart pradėti nuo psichiatro - ir šeimos gydytojai, ir savivaldybių psichikos sveikatos centrų specialistų komandos tikrai galės suteikti pagalbą“, - sako gydytoja psichiatrė. Šiuo metu ir psichiatrai ir psichologai konsultuoja tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Labai svarbu nustatyti, ar nerimas kyla dėl konkrečios fizinės arba psichikos ligos, nes tada tik gydant pagrindinę ligą pavyks veiksmingai numalšinti ir nerimą. Jeigu ligos nėra – veiksminga gali būti ir psichologo konsultacija, saviugdos užsiėmimai, psichoedukacija, relaksacijos technikos, socialinio gyvenimo stiprinimas, savigalbos literatūra, o kartais tiesiog ilgesnis poilsis arba aplinkos pakeitimas.

Gyvybei nepavojingos, bet nemalonios būklės

Paklausta, ar nerimas gali sukelti kokias liguistas, patologines būsenas, N. Goštautaitė Midttun sako, jog nerimas dažniau signalizuoja apie psichikos arba fizines ligas, o ne jas sukelia.

„Nerimastingumas gali sustiprėti dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių arba vykstant dideliems gyvenimo pokyčiams, bet gali ir rodyti sunkią ligą. Dėl užsitęsusio nerimo ar išorinių veiksnių sukeltos įtampos gali pablogėti sunkios fizinės ligos, bendra sveikatos būklė ir savijauta, tačiau bendrai nerimo sutrikimai nėra pavojingi sveikatai ir gyvybei“, - pažymi psichiatrė.

Pavyzdžiui, panikos sutrikimas, neretai pasireiškiantis staigia ir stipria mirties baime – gyvybei nepavojinga, bet labai nemaloni būklė. Bėda ir tai, kad paaiškėjus, jog įsivaizduojamą mirtiną būklę, dėl kurios buvo kreiptasi į ligoninę, sukėlė panikos priepuolis, jaučiama gėda, epizodas priskiriamas „nestabiliai psichikai“ ir slepiamas.

Tuo tarpu veiksmingai gydant visus nerimo sutrikimus, anot gydytojos, galima pasiekti reikšmingo sveikatos, savijautos ir gyvenimo kokybės pagerėjimo.

Generalizuotas nerimo sutrikimas

Generalizuotas nerimo sutrikimas - tai psichikos sutrikimas, kurio pagrindinis požymis – ilgalaikis, dažnas, nuo išorinių aplinkybių nepriklausantis susirūpinimo, įtampos ir blogos nuojautos pojūtis, kuris sutrikdo įprastą gyvenimą.

„Visa apimantis ir nuolatinis nerimas - tai svarbiausias šio sutrikimo požymis, bet dėl jo kenčiantys pacientai nurodo ir bendrą nervingumą, raumenų įtampą ir skausmą, prakaitavimą, galvos skausmus, širdies plakimą, silpnumą. Dažnai baiminamasi, kad pats asmuo ar kiti jam artimi žmonės susirgs, mirs, jiems nutiks koks nors nelaimingas atsitikimas“, - paaiškina N. Goštautaitė Midttun.

Generalizuoto nerimo sutrikimo priežastys, anot jos, nėra visiems vienodos, tačiau yra žinoma, kad įtakos turi smegenų veiklos sutrikimai – padidėjęs tam tikrų smegenų sričių aktyvumas, neuromediatorių (smegenų veiklą užtikrinančių cheminių junginių) pusiausvyros stoka, paveldimumas, smurtiniai ir trauminiai gyvenimo įvykiai.

Gydytoja pripažįsta, kad daugeliui pacientų, kuriems nustatomas šis sutrikimas, tiksli sutrikimo priežastis taip niekada ir nepaaiškėja.

„Gydyti šį sutrikimą galima vaistais, pavyzdžiui, antidepresantais, taip pat tikslingai taikant kognityvinę – elgesio psichoterapiją. Geriausių rezultatų pasiekiama taikant kelis metodus ir teikiant pagalbą sprendžiant nepalankias gyvenimo aplinkybes, labiausiai gyvenimą apsunkinančias problemas. Dažniausiai šio sutrikimo gydymui reikia nemažai laiko ir paties paciento įsitraukimo – noro ir gebėjimo suprasti ir keisti savo elgesį, priimti pagalbą“, - pasakoja N. Goštautaitė Midttun.

Ji pataria: žmonės, kenčiantys dėl šio sutrikimo, gali padėti sau padidindami fizinį aktyvumą, daugiau judėdami, mesdami rūkyti ir vartoti alkoholį, atsisakydami kofeino. Naudingos ir įvairios programėlės – pirmoji lietuviška savigalbos mobili programėlė „Ramu“ padeda įveikti panikos priepuolį, o „Pagalba sau“ padeda stebėti savo emocijas ir stiprina savigalbos įgūdžius.

Svarbu suprasti, kad net ir pagerėjusi savijauta gali pablogėti, tad išmoktus metodus ir gydymą gali tekti taikyti ilgą laiką.

Pataria giliai kvėpuoti

Psichologei V. Gončarovai ne kartą teko konsultuoti klientus, kurie skundėsi nerimu.

„Dažnai dėl paviršutiniško kvėpavimo jaučiame nuovargį, mums trūksta energijos. Giliai pakvėpuokime bent kelias minutes. Iš pradžių gali būti sunku, kaip kūnui, ilgai negavusiam fizinio krūvio. Bet gilesnis kvėpavimas, kai įkvepiama pro nosį, o iškvepiama pro burną, padės nusiraminti“, - rekomenduoja ji.

Nusiraminti padės ir būsimos veiklos planavimas, piešimas, rebusų sprendimas ir bet kokia kita dėmesį sutelkianti veikla, padedanti nukreipti mintis.

Pajutus nerimą specialistės pataria pakeisti pozą, ištempti ir atpalaiduoti raumenis, nuleisti pečius, nusišypsoti – atlikti veiksmus, kurie būtų priešingi įtampos pojūčiui. Nerimą nebūtina išgyventi vieniems. Pasitarkite su draugais, ieškokite specialistų pagalbos.

Naujienų prenumerata

Prenumeruokite naujienas apie artimiausius renginius ir straipsnius psichologijos tema

Renginiai ir seminarai

Kviečiame Jus į asmeninio patyrimo ir asmenybės augimo grupę „PASITIKĖJIMAS SAVIMI“

 

Kviečiame Jus į asmeninio patyrimo ir asmenybės augimo  grupę  „PASITIKĖJIMAS SAVIMI“

Kviečiame Jus į asmeninio patyrimo ir asmenybės augimo  grupę

„PASITIKĖJIMAS SAVIMI“

Psichologija: psichologo paslaugos, psichologo konsultacijos, meno terapija, šeimos psichologas, šeimos psichologija, psichologinė konsultacija, šeimyninis išdėliojimas, kansteliacija, Berto Hellingerio metodas, psichologo konsultacijos Klaipėdoje, psichologinė pagalba, psichologo konsultacijos, psichologas Klaipėdoje, vaikų psichologija, šeimos psichologija, psichologinė pagalba, koučingas, vadybos seminarai.

Psichologė Viktorija Gončarova, Liepų gatvė 3-1, Klaipėda. Tel. +370 611 39950 E-mail: konsultavimas@psichologija.net

Svetainę prižiūri: Seo paslaugos